Gleichsetzung

sutapatinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis 1) Dažniausiai nesąmoningas kito žmogaus elgesio formų, minčių ir jausmų savyje modeliavimas, atpažįstant save kitame ar kitą savyje; kito asmens elgesio ir nuostatų perkėlimas į savo elgesį, nuostatas; 2) Psichologinis savigynos mechanizmas, kuriuo asmuo, tapatindamas savo elgesį su žymių žmonių ar jam reikšmingų grupių elgesiu, išvengia baimės, vidinių konfliktų, menkavertiškumo išgyvenimų; 3) Atpažinimas savęs kaip tam tikros grupės (šeimos, tautybės, klasės) atstovo. Vaikai, identifikuodami save su suaugusiaisiais, perima jų kalbą, jos turinį, kalbėjimo būdą, elgseną, mąstyseną ir t. t. Identifikavimas – svarbus vystymosi veiksnys vaikystėje. Paauglystėje kritiškai, net priešiškai žiūrima į suaugusiuosius, ypač kai jų ir paauglių santykiai netinkami. Tada paaugliai linkę identifikuoti save su bendraamžių grupe. Jaunystėje išryškėja asmenybės savarankiškumas, bet identifikavimo poreikis išlieka stiprus, ieškant idealesnių, patrauklesnių etalonų. atitikmenys: angl. identification vok. Gleichsetzung; Sichhineinversetzen rus. идентификация